I'm on a train going nowhere
I ran away to make you care
This ain't my house this ain't your home
Not when I'm feeling this alone
So come on over yeah,
I've waited since you start believin'
Yeah so come on over yeah,
There's no God and I don't really care
Lets run away, get out of here
I got no money and I don't care
This ain't my house this ain't your home
Not when I'm feeling this alone
So come on over yeah,
I've waited since you start believin'
Yeah so come on over yeah,
There's no God and I don't really care, I don't really care
I'm on a train going nowhere
I ran away to make you care
This ain't my house this ain't your home not when I'm feeling this alone
So come on over yeah,
I've waited since you start believin'
Yeah so come on over yeah,
There's no God and I don't really care
Kartu jaučiu, kad ne viską turi kitas paliudyti, ką sužinau ar sukuriu. Vertinu, kad man tai svarbu, o kiti, jei dalinsiuosi, reaguos kaip jiems tuo metu gaunasi, tas nesukontroliuojama. Gal ne tiek svorio kitų reakcijos turi, rezultate tuštumos neužpildo
Aš asmeniškai turiu sąsiuvinį tam, išrašau visą srautą, kol paaiškėja apie ką tai buvo. Pats rašymas kaip mąstymo forma tampa, o ir aplinkiniai tuo neveikiami.
žmogus turi savo vidinį kelią bei likimą. kad branda suteikia ramybę – nebereikia ieškoti svetimų klaidų, o geriau leisti sau ir kitiems tiesiog būti savimi.
O jei saliakelio atverstum sia diena 2013m pamatytum kad kalbejai, jog bėgant laikui jauni žmonės keičia maksimalizmą į atsargumą ir pradeda derinti svajones su realiomis galimybėmis. raginai neteisti kitų gyvenimo būdo ir pasirinkimų, nes kiekvienas žmog
Kad palaikytumėt ryšį ir gautumėt grįžtamąjį ryšį reikia įdėti daug pastangų, bandyti įsiklausyti į kitą, pasidalinti savo įspūdžiu, kantriai sulaukti žmogaus atsakymo be papildomo informacijos pliūpsnio.