Sparnų išskleisti virš gelmių žmogumi esu negaliu
Per ašarojančias audras kai paukščiai kyla svetimi
Iš jausmo ir nevilties, sparnais taškydami vilties
Paversdami purslais bangas maištingos amžių glūdumos
Tikrovės pražūtingos stačias uolas

Paukščiai svetimi kyla, paukščiai svetimi kyla

Tavo akys ten aukštai pažvelgs kaip skrenda neramiai į kriokiančias lemties sroves
Beveidės sielos ar tai mes

Virš juodo tilto, kryžkelėj dangaus

Paukščiai svetimi kyla ,paukščiai svetimi kyla

Kyla paukščiai svetimi
Kryžkelėj dangaus