Vakar tau buvo neramu, bandei kažką pakeist, bet nežinojai tu nuo ko pradėt..
Vakar aš neradau vilties, nepažinojau meilės, nesupratau, kad galim viens kitam padėt..
Bet šiandien viskas bus kitaip, aš atvira širdim tikiu tavim, jaučiu, kad tu tiki manim..
Prašau priimti mano muziką, mano mano meilę, aš tau stebuklus dovanosiu kasdien iki gyvenimo galo..
Norėsi pamatyti jūrą, vandenyną tau parodysiu, nardyt išmokysiu, norėsi šokti iš lektuvo parašiutu ir kristi žemyn, aš išmokysiu tave kilti aukštyn, 10 kilų bet į dangų, gal 11-12...
Su tavim kuo toliau tuo labiau jaučiuosi mylimas... O tu atidavei širdį, dabar man reikia tavo rankos, aš tikiuosi to...

Pakeli mane aukštai su aitvarais, saldžiai kalba lūpos..
Tavo žodžiai tikrai deimantai, grimzdantys į dugną jūros...
Pakeli mane aukštai su aitvarais, saldžiai kalba lūpos..
Tavo žodžiai tikrai deimantai, grimzdantys į dugną jūros...

Saule mano, paimk mane už rankos, paimk mane į savo glėbį, tu mano sapnas...
Visam pasauly teko būt, aš geriau nematęs, nebūčiau niekad išėjęs, jeigu būčiau supratęs...
Už tavo širdį nėra didesnio gėrio ir tavo grožiui neprilygsta net gražiausios gėlės...
Kasdien tu stebini mane, nenustok, tu vis kitokia...
Kiekvieną rytą, sava miela mano moteris...
Gražu žiūrėt kaip tu rengies, man taip gera gera būti dviese, stebėt kaip pėdkelnės priglunda prie tavo kojų tobulų, raudonas lūpdažis kaip uogos saldžios gulasi ant lūpų putlių...
Kiekvienas išlinkimas - tu nereali, kiekvienas išlinkimas - tu nereali...
Mano siela - tau, einu iš proto dėl tavęs, nenustok nenustok stebinti manęs...

Pakeli mane aukštai su aitvarais, saldžiai kalba lūpos..
Tavo žodžiai tikrai deimantai, grimzdantys į dugną jūros...
Pakeli mane aukštai su aitvarais, saldžiai kalba lūpos..
Tavo žodžiai tikrai deimantai, grimzdantys į dugną jūros...