Mažytė graži užsispyrus mergytė
Atsisėda prie veidrodžio ir pradeda dažytis
Pabaigus makiažą, ji naudojasi ta proga
Kad mamos nėra namie, išrausia jos garderobą
Iš eilės matuojasi visus mamos rūbus
Ir maivosi prieš veidrodį linguodama klubais
Kambarys jos svajonėse pavirsta rūmais
O mamos suknelės – madingiausiais kostiumais
Ji nužvelgia savo figūrą atidžiai
Po to Klaudijos Šifer nuotrauką pavydžiai
Slapčiausios jos svajonės, gyvenimo kryžius
Ji taip trokšta dirbti manekene Paryžiuj
Bet laikrodžio rodyklė artėja prie šešių
Tuoj tėvai sugrįš namo, reikia sėst prie pamokų
Ji sutvarko drabužius ir plauna veidą dažytą
Pavirsta vėl įprasta mažyte mergyte

Nei jos tėvai, nei jos draugai rimtai nežiūri į tai
Ir aš gana dažnai sakydavau jai juokais
Kai tu tapsi žvaigžde pasaulinio dydžio
Parašyk man, parašyk man laišką iš Paryžiaus

Ji užaugo graži, užsispyrus mergaičiukė
Ir į gulbę pavirto iš bjauraus ančiuko
Dabar jos apimtys, ūgis ir svoris
Pasaulinių standartų, aukščiausia kategorija
Jinai parašė pareiškimą dalyvauti konkurse
Gražiausios merginos rinkimuose mieste
Pirmą mis karūną jei laimi, tad gal
Prieš ją atsivers visas baltas pasaulis

Nei jos tėvai, nei jos draugai rimtai nežiūri į tai
Ir aš gana dažnai sakydavau jai juokais
Kai tu tapsi žvaigžde pasaulinio dydžio
Parašyk man, parašyk man laišką iš Paryžiaus

Linksma, graži, užsispyrus mergytė
Išvažiuoja į Paryžių karjeros daryti
Su manim atsisveikindama ašarą braukia
Ji nežino, kas jos svetimoj šaly laukia
Bėga metai, o pašto dėžutė tuščia
Ji pamiršo vieną mane čia
Taip niekada ji ir negrįžo
Taip ir neparašė laiško iš Paryžiaus

Nei jos tėvai, nei jos draugai rimtai nežiūri į tai
Ir aš gana dažnai sakydavau jai juokais
Kai tu tapsi žvaigžde pasaulinio dydžio
Parašyk man, parašyk man laišką iš Paryžiaus