SAKMĖ APIE KUNIGAIKŠTĮ VAIDOTĄ

Būk pasveikintas, tu, kurs žengi į šią žemę,
Cia kadaise lietuviai kariai gyveno.
Šie griuvėsiai pilies - tai įrodymas karo,
Kurį jie kadaise visi išgyveno.

Kryžiuočiu gausybė pilį apsupo,
Bet nė vienas karys iš baimės neklupo.
Ėmė ruoštis jie kovai, galąst kalavijus,
Ruošt ietis, strėles, kirvius ir skydus.

Lietuvių karius karvedys narsus vedė,
Tai Kęstučio sūnus, priešams iššūkį metęs.
jisai prieš mirtį į kovą stoja,
Tuziną priešų vienu smūgiu nukloja.

Visi jie kovėsi narsiai lyg vieno,
Nemaža kraujo kryžiuočių išliejo.
Apgavikai krikščionys Velykų rytą
Pakėlė kalaviją, vėliavą ir skydą.

Sušuko tad vadas, kunigaitis narsusis:
" - Brangiai kainuos jiems mūs kraujas lietuvių !"
Į pasmerktą kovą kariai visi stojo
Didesnę dalį kryžiuočių nukovė.

Garbingai jie žuvo visi ligi vieno,
Apgynė jie garbę ir garsą pilies.
Tarp lietuvių karių ir jų vadas narsusis
Mirė garbingai veidą priešams atsukęs.

Kartais naktį prie pilies griuvėsių
Išgirsi tu verksmą, vaitojimą priešų.
Iki šiandien yra ši legenda išlikus
Apie pilį šią garsią, jos gynėjus narsius.