AÄiÅ« už pasiÅ«lymÄ…!
Leisk užmigt, Leisk nutilt, Leisk nurimt, Leisk man užmigt. UžmarÅ¡ty, palikus nerimo gniaužtus ledinius, Rėžiu juodu sparnu virÅ¡ tuÅ¡tybÄ—s begalinÄ—s. Leisk užmigt, Leisk nutilt, Leisk nurimt, Leisk man užmigt. Leisk nurimti – Ä®sileidus sapnus, užauginsiu sparnus. Leisk nurimti, leisk… leisk… Krentu žemyn – ir atmerkiu akis, SudžiÅ«vus lÅ«pose tirpsta mirtis. Geriu vidurnakÄio tylÄ…, beribÄ—s erdvÄ—s apsupty – ar aÅ¡ vÄ—l gyva? LÄ—tai sugrįžę į kÅ«nÄ… delnai užmerkt akis dar kartÄ… bandys. NusvirÄ™, skaudžiai paleidžia sapnus – pro pirÅ¡tus iÅ¡byrÄ—t. Leisk užmigt, Leisk nutilt, Leisk nurimt, Leisk man užmigt.