daugybę dienų aš gyvenu tarsi sapne
aš laukiu mirties kuri kada nors ateis pas mane
ir aš nežinau nieko daugiau tik savo geismus
galvoju kodėl jie taip dažnai apakina mus

kažkas kasdien vaišina mus sapnais
jų tikslas padaryti mus bukais
jie nori taip įstrigti širdyje
kad nieko nebeliktų galvoje
kažkas mums siunčia vėl mintis blogas
mus nori į aklavietę nuvest
jų tikslas padaryti mus silpnais
kad nieko nebandytume pakeist

turtingi namai sotūs veidai dalis tų sapnų
man keista kodėl aš ligi šiol čia gyvenu
pažadink mane jei tu pabudai jau nes aš vis dar ne
aš vis dar bijau žinoti daugiau nors tu jau nebe

mes darom ne tai ko norim tikrai mes bijom kančių
mes esam vergai stambių pinigų ir įtakingų svečių
instinktų diržai pasmaugė visai tave ir mane
tas rodo tiktai kad mes visiškai užmiršom save