Saulė leidžias aplink tyla, tu ir vėl esi šalia
Po kelionių ilgų aš iš naujo tave randu.
Rausvo vyno taurė pilna, skamba vėl sena daina
Nieko man nesakai, nes tų žodžių vistiek per mažai.
Kaip man išpažinti tau, kaip ilgai pas tave ėjau,
Kaip tame kelyje aš pavargau.

Saulė leidžias užmigs diena ir laiminga, ir liūdna
Ar dabar jau galiu pasakyt kaip tavim tikiu?
Apkabinki tvirčiau mane, žodis degins kaip liepsna
Neužges židinys, mūsų laimė tamsoj nepaklys.
Kaip man išpažinti tau, kaip ilgai pas tave ėjau,
Kaip tame kelyje aš pavargau.

Pažiūrėkim kaip saulė leidžias, patylėkim greta
Ši trapi valanda, mūsų šventė ilgai laukta.
Tavo balsas ir tavo veidas vėl svaigins mane,
Lyg žadėtam sapne, saulė leidžias tavam delne.

Rausvo vyno taurė pilna, skamba vėl sena daina
Nieko man nesakai, nes tų žodžių vistiek per mažai.
Apkabinki tvirčiau mane, žodis degins kaip liepsna
Neužges židinys, mūsų laimė tamsoj nepaklys.

Pažiūrėkim kaip saulė leidžias, patylėkim greta
Ši trapi valanda, mūsų šventė ilgai laukta.
Tavo balsas ir tavo veidas vėl svaigins mane,
Lyg žadėtam sapne, saulė leidžias tavam delne. (2k.)