Prisimink mane
Kai buvau šalia
Saulės pėdomis kartu
Ėjom tik dviese – aš ir tu
Tuo vieninteliu keliu...

Surinkau dienas,
Kuriose tik mes –
Vietoj jų dabar tyla,
Rieda lyg ašara karti veide...


Man reikia tik tavęs, kad liktų,
Ne žodžiai, o jausmų kalba.
Pasiilgau tų akių,
Kurios sakydavo – tikiu,
Nes mano pasaulis esi tik tu.


Aš tiesiu rankas
Ten, kur buvom mes,
Kur išdegusiam sniege
Jau saulės pėdų nebėra,
Jos liko laiko pusnyse


Tik akių drėgme
Lies bejausmė tyla.
Saulės pėdom, kaip tada
Jau negalėsiu grįžti pas tave...


Jeigu laiko sparnai
Nuneštų tenai
Tenai kur šypsojos meilė
Ten kur nuskendai mano akyse.


Bet sparnų jau nėra
O laiko srove
Nuplaukė mūsų viltys
Ir kaip sugrąžinti jas?


Man reikia tik tavęs, kad liktų,
Ne žodžiai, o jausmų kalba.
Pasiilgau tų akių,
Kurios sakydavo – tikiu,
Nes mano pasaulis esi tik tu.