I stand above the smoking ruins
I can pick up the pieces again
I won't pretend there is no end
To what we learn from spite
Avoiding the hurdles throughout all the wreckage
Desolate world all that's left
And trying to hide all the scars that come
Along with the mission
I stand above the smoking ruins
I can pick up the pieces again
I'm afraid that mercy will soon turn to vengeance
Left there forsaken
And when you're walking alone there where shadows fall
I will come for you then
I stand above the smoking ruins
I can pick up the pieces again
We all wander
With our heavy hearts disguised
As a monster, the most fragile kind
Afraid to close our eyes
Oh, am I broken?
Oh, have I sunk so deep inside?
Like falling backwards into empty space
And out the other side
I stand above the smoking ruins
I can pick up the pieces again
Pirmą kartą klausiausi važiuodamas traukiniu, tai per barškėjimą nesupratau. Po to namuose pasileidau. Nunešė stogą. Labai kompaktiškas, bet stiprių momentų turintis kūrinys. Ypač tas bridžas po antrojo posmo ir po jo sekanti instrumentinė dalis. Taškalas visiškai. Stilistiškai yra tokio techniškumo būgnuose ir gitarose kaip iš Perfect Symmetry laikų, bet pats sunkumas ir jėga labiau neša į Disconnected ar FWX laikų skambesį. Bet dermė įspūdinga. Viena kiečiausių šių metų metalo dainų kol kas. 10 balų ir labai laukiu viso albumo.
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2020 m. rugpjūčio 30 d. 18:47:50
Pirmą kartą klausiausi važiuodamas traukiniu, tai per barškėjimą nesupratau. Po to namuose pasileidau. Nunešė stogą. Labai kompaktiškas, bet stiprių momentų turintis kūrinys. Ypač tas bridžas po antrojo posmo ir po jo sekanti instrumentinė dalis. Taškalas visiškai. Stilistiškai yra tokio techniškumo būgnuose ir gitarose kaip iš Perfect Symmetry laikų, bet pats sunkumas ir jėga labiau neša į Disconnected ar FWX laikų skambesį. Bet dermė įspūdinga. Viena kiečiausių šių metų metalo dainų kol kas. 10 balų ir labai laukiu viso albumo.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas