[Verse 1]
I have scarcely stopped the wounds I have from bleeding
And I'm going back to battle once again
My skin is thickened from the unrelenting beatings
And on more of them I know I can depend
[Refrain]
Thinking many steps ahead
Trying to read your mind
[Verse 2]
There's a nagging and persistent sense of fatalism
My failure's all but guaranteed
Still I rally in defense of my position
Hoping that with luck I might succeed
[Pre-Chorus]
Can I anticipate what's coming
Enough to save me?
[Chorus]
Dice have been cast
Outcomes preordained
Still I count it down
Seven minutes from sunset
[Instrumental Break]
[Chorus]
Dicе have been cast
Outcomes preordainеd
Still I count it down
Seven minutes from sunset
Head to the breach
The dead will fill the wall
Just one more day
Seven minutes from sunset
Arba gali but dealas dar vienas. Galiu atiduot abi paskyras draugiskai ir man passwordus grazins jei 2026 susirasiu darba kai ji susirasiu ir manes fiziskai tiesiog cia nebus tiek daug ir humoras atves....
ir visą kitą dieną kruopščiai šveitė krepšį, kol šis vėl tapo švarus. Tada jis pripildė jį pačių gražiausių, šviežiai skintų gėlių iš savo sodo ir nusiuntė atgal skriagai
Tas sutriko ir paklausė: „Kodėl tu man padovanojai šias nuostabias gėles, kai aš tau
Why? Anigdotas sventinis apie skriaga & biedniaga. norėdamas pasityčioti iš savo vargšo kaimyno, nusiuntė jam Kalėdoms gražiai supakuotą krepšį. Kai biedniaga jį atidarė, pamatė, kad krepšys pilnas šiukšlių ir supuvusio maisto.
nusišypsojo, išpylė šiukšle