Pick them off one by one, teeth will gnaw and tear the flesh
Waiting for the weak to drown, before they’re dragged to the depth
Water packs a deadly curse, full of salt and none to drink.
But the human thirst is real, compelled they are to take it down.
Huddle closer, stick together. Facing outward at their foes
Brave like lions, shove them fear
Will they live to meet the dawn?
Cacth the wind, escape them all
Embrace the hell and learn to fall
A sailor’s oath we once did swear
Duty calls, the masters bidding,
I was told to start a war, but for what?
But for what?
Retribution for our deed, that’s what we got
That’s what we got
That’s what we got
That seems our lot
That’s what we got
That seems our lot
You grow within me, deep inside,
You taint the space where thought reside.
You dull my blade, you foul my sail.
You fray my rope, you blow a gale.
I fear the plan that make me whole.
The journey long to reach my goal.
Spare me this and leave me now.
Take this weight, from off my bow.
Soulless eyes of inky black, they will abuse you
Pure intention of the deep, they will confuse you
Sharpest teeth of three of row, they will tear you
They will group and come around and applaud your demise
StruktÅ«ros atžvilgiu tai man labiausiai patinkanti kompozicija kol kas iÅ¡ 2019 metų girdÄ—tų leidinių. Nerealiai iÅ¡laikoma intriga, pakaitomis grojant melancholiÅ¡kasiÄ…s spacy dalis ir sunkius gitaros rifus, kuriuos paryÅ¡kina gilÅ«s vokaliniai riksmai. Tos "melancholiÅ¡kos" dalys jos irgi nestovi vietoj, jos progresuoja einant kÅ«riniui, ta dalis po pirmo posmo su orkestriniu skambesiu ir iÅ¡raiÅ¡kinga pianino linija bei tolumoje skambanÄiu balsu yra tiesiog nuostabi. Ir staiga vÄ—l prasprogsta rifas su bene choriniais vokalais. Ir įspÅ«dis vis stiprÄ—ja, stiprÄ—ja, kol stoja Å¡iurpioji kÅ«rinio dalis, kur lieka tik pianinas ir vokalas, tolumoj girdintis griaustiniui (ar kažkas panaÅ¡aus). Ir vÄ—l viskas sprogsta, bet dabar gitaromis pjaunama iÅ¡ visos Å¡irdies, jauÄiama kulminacija, paskutinis posmas atliekamas iÅ¡reiÅ¡kiant balse kažkokiÄ… sumiÅ¡imo nuotaikÄ…. Ir vÄ—l viskas užsidaro. TokiÄ… atmosferÄ…, kurios vinis yra kruopÅ¡Äiai apdirbta dainos struktÅ«ra, gali sukurti tik Cosmograf, dÄ—l to aÅ¡ šį projektÄ… labai vertinu. 10 balų!
Taip, ši kompozicija turi turtingą jausminę gamą, nuo ramios melancholijos iki desperatiško šauksmo su daug tarpinių stotelių. Instrumentinė pusė ne mažiau spalvinga. Man šiurpuliais nueina kai atkarpoje 6:9 balsas glissando nusmunka į grėsmingą beviltišką ir niūrią atmosferą, kuri nutrūksta grynai Opeth‘iška užciklinta fraze. Palyginkit Opeth „All things Will Pass" pradžią su Sharks pabaiga – labai panašu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
StruktÅ«ros atžvilgiu tai man labiausiai patinkanti kompozicija kol kas iÅ¡ 2019 metų girdÄ—tų leidinių. Nerealiai iÅ¡laikoma intriga, pakaitomis grojant melancholiÅ¡kasiÄ…s spacy dalis ir sunkius gitaros rifus, kuriuos paryÅ¡kina gilÅ«s vokaliniai riksmai. Tos "melancholiÅ¡kos" dalys jos irgi nestovi vietoj, jos progresuoja einant kÅ«riniui, ta dalis po pirmo posmo su orkestriniu skambesiu ir iÅ¡raiÅ¡kinga pianino linija bei tolumoje skambanÄiu balsu yra tiesiog nuostabi. Ir staiga vÄ—l prasprogsta rifas su bene choriniais vokalais. Ir įspÅ«dis vis stiprÄ—ja, stiprÄ—ja, kol stoja Å¡iurpioji kÅ«rinio dalis, kur lieka tik pianinas ir vokalas, tolumoj girdintis griaustiniui (ar kažkas panaÅ¡aus). Ir vÄ—l viskas sprogsta, bet dabar gitaromis pjaunama iÅ¡ visos Å¡irdies, jauÄiama kulminacija, paskutinis posmas atliekamas iÅ¡reiÅ¡kiant balse kažkokiÄ… sumiÅ¡imo nuotaikÄ…. Ir vÄ—l viskas užsidaro. TokiÄ… atmosferÄ…, kurios vinis yra kruopÅ¡Äiai apdirbta dainos struktÅ«ra, gali sukurti tik Cosmograf, dÄ—l to aÅ¡ šį projektÄ… labai vertinu. 10 balų!
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?
2020 m. lapkriÄio 21 d. 09:52:27
Taip, ši kompozicija turi turtingą jausminę gamą, nuo ramios melancholijos iki desperatiško šauksmo su daug tarpinių stotelių. Instrumentinė pusė ne mažiau spalvinga. Man šiurpuliais nueina kai atkarpoje 6:9 balsas glissando nusmunka į grėsmingą beviltišką ir niūrią atmosferą, kuri nutrūksta grynai Opeth‘iška užciklinta fraze. Palyginkit Opeth „All things Will Pass" pradžią su Sharks pabaiga – labai panašu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2019 m. liepos 28 d. 17:23:36
StruktÅ«ros atžvilgiu tai man labiausiai patinkanti kompozicija kol kas iÅ¡ 2019 metų girdÄ—tų leidinių. Nerealiai iÅ¡laikoma intriga, pakaitomis grojant melancholiÅ¡kasiÄ…s spacy dalis ir sunkius gitaros rifus, kuriuos paryÅ¡kina gilÅ«s vokaliniai riksmai. Tos "melancholiÅ¡kos" dalys jos irgi nestovi vietoj, jos progresuoja einant kÅ«riniui, ta dalis po pirmo posmo su orkestriniu skambesiu ir iÅ¡raiÅ¡kinga pianino linija bei tolumoje skambanÄiu balsu yra tiesiog nuostabi. Ir staiga vÄ—l prasprogsta rifas su bene choriniais vokalais. Ir įspÅ«dis vis stiprÄ—ja, stiprÄ—ja, kol stoja Å¡iurpioji kÅ«rinio dalis, kur lieka tik pianinas ir vokalas, tolumoj girdintis griaustiniui (ar kažkas panaÅ¡aus). Ir vÄ—l viskas sprogsta, bet dabar gitaromis pjaunama iÅ¡ visos Å¡irdies, jauÄiama kulminacija, paskutinis posmas atliekamas iÅ¡reiÅ¡kiant balse kažkokiÄ… sumiÅ¡imo nuotaikÄ…. Ir vÄ—l viskas užsidaro. TokiÄ… atmosferÄ…, kurios vinis yra kruopÅ¡Äiai apdirbta dainos struktÅ«ra, gali sukurti tik Cosmograf, dÄ—l to aÅ¡ šį projektÄ… labai vertinu. 10 balų!
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas