You've never shown a trace of human frailty
No-one could ever catch you on the hop:
Each post-modern take on the action
Would find you already, in principle, totally hot
All self-referential commentary
And a marketing man's sense of talk shop
The sharper the image you cut
The more you seem unreal;
So sharp you could cut yourself
Transparently ideal
Yeah, we all know that hard-boiled look
You cooked it up to face down the stares;
I feel like I'm walking on eggshells around you
As though you're already no longer quite there
You acknowledge your trauma
Your neurosis is stripped and laid bare
The sharper the image you cut the more you disappear;
So sharp you could cut yourself
Somehow this transparency's unclear
All the mirrors in your playroom
They twist your psycho-epidermis into shape
No doubt you emerged in your make-up believing
Quite simply, believing that you'd got it taped
But the vacancy you offered
Is already a Cheshire Cat gape
The sharper the image you cut the more you disappeared;
So sharp you could cut yourself – are you still really here?
And the sharper the image you cut the more you seemed a fake
So sharp you could cut yourself, transparently opaque...
And the sharper the image you cut the less you seemed alive;
So sharp, but this open book's transparently jive
You were so sharp you cut yourself
So sharp you could cut yourself;
You were so sharp you made yourself transparent
And transparently unclear
Niekaip neatgaminu, ką man primena ši melodija. Iš pradžių pagalvojau, kad Mahavishnu Orchestra – Sanctuary, bet iš tikrųjų nelabai, o pati atmosfera tai labai pinkfloyd'iška, tai net nežinau, kas iš tikrųjų sėdi man ant liežuvio galo.
Bet man patinka tokios lėtos melancholiškos baladės, jos labai mane užkrečia savo nuotaika. Tai yra priežastis, kodėl aš taip mėgstu Pink Floyd, Barclay James Harvest ir kitas panašaus braižo grupes, ir į tą kategoriją patenka nemaža dalis Peter Hammill darbų. Smuiko partija prideda svarbų akcentą dainai, kuri be jos būtų tikriausiai gan užmirštama akustinė baladė. Stiprus 9-etas.
Koks keistas glitch'as. Pirmą kartą pasitaikė. Kai spaudžiau vertinti dainą ir pasirodė toks vertinimas kaip 0 (!). Perkrovus puslapį, parašyta, kad vertinta 1, nors nespaudžiau tokio vertinimo.
Matytumet, Silentistas online. Viskas regis tvarkoj. Tik metus ne zodzio puslapyj nesurezga, children of bodom ir bury tomorrow 10-ais vertina kasdien.
2 sportai, kur kartais reikia galvos.
Balti, juodi laukeliai. Karalius, bokštas, pėstininkas...
Čia šachmatų žaidėjai Mintis į priekį gena tinka.
Čia galvą naudot privaloma, Strategija – apgalvota.
O futbolo aikštėje, žiūrėk. Kova verda beprotiška!
Kamu
Bet jeigu is 48 saliu kur LT reitingu lentelej yra140ieji pasaulyje, ateityje turesim gera komanda, to pasekoje - ir stadijona, as nebetylesiu kaip sirgalis. Reksiu, spardysiu kamuoli, losiu totalizatoriu ir nesirgsiu uz kokia yiponcu komanda kaip snd
Ka reik daryti kad nemiegotu ant zemes kamuoliai? Reik juos spardyt metyt ar kitaip gniauzyt, nes apkerpejes daiktas sukiuza, sudziuna, nebestangrus - ypac vasara! Kick de bol ;7]
2022 m. balandžio 27 d. 20:26:48
Niekaip neatgaminu, ką man primena ši melodija. Iš pradžių pagalvojau, kad Mahavishnu Orchestra – Sanctuary, bet iš tikrųjų nelabai, o pati atmosfera tai labai pinkfloyd'iška, tai net nežinau, kas iš tikrųjų sėdi man ant liežuvio galo.
Bet man patinka tokios lėtos melancholiškos baladės, jos labai mane užkrečia savo nuotaika. Tai yra priežastis, kodėl aš taip mėgstu Pink Floyd, Barclay James Harvest ir kitas panašaus braižo grupes, ir į tą kategoriją patenka nemaža dalis Peter Hammill darbų. Smuiko partija prideda svarbų akcentą dainai, kuri be jos būtų tikriausiai gan užmirštama akustinė baladė. Stiprus 9-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas