Mes mokam daryt klaidas
Taip trokštam savęs nekęst
Tave tūkstantį kartų bijojau prarast
Tarp šypsenų ir melo vieną dieną paskęst
Bet man leidai stebuklu tikėt
Ankstų rytą jūros vėjo įkvėpt
Ten liko širdis ir mes
Amžinai jauni, bet man šypsosi jau kažkas
Susiglaudę žiūrim tyliai į žvaigždes
Apgauti save taip lengva, taip lengva

Bet ši vieta
Buvo tau skirta
Bet ši vieta
Ji buvo tau skirta

Kaip mirdavom kaskart
Nuo degančių delnų
Prisilietimų ugnis akino mus
Mum nereikėjo nieko, tik kartu pabūt
Čia viskas primins tave
Kiekvienas žingsnis jau tuščiam krante
Čia vasara jau negriš
Nes neišsaugojau jos, bet man šypsosi vėl kažkas
Susiglaudę žiūrim tyliai į žvaigždes
Apgauti save taip lengva, taip lengva

Bet ši vieta
Buvo tau skirta
Bet ši vieta
Ji buvo tau skirta