Jau saule paliete akis manas ir priverte mane atsimerkt
Bet kaip kiekviena ryta ji neleidzia i save ziuret- vercia verkt
Išspaudes asara kaip visada giliai i seseli krentu
Kiekviena vakaryksti judesi as pasvelriu ir vel uzsimerkiu

Pr.
Jeigu nori siandien susitikim
jei nenori telefonu pakalbekim

Dabar tiksliai neatmenu, kur vakar vaiksciojau ilgai taip,
Ir apie ka jaukioj kavineje kalbejau tyliai, ramiai
Kiek zingsniu svetimu atveria tavo pilka nugara,
Kai sokom dviese ir skambejo mylimiausia tavo daina

Pr.

Kava atauso, mes nespejom susisildyt rankas ir tylejom, nekalbejom.
Taip sitaip tylint kaip laivai du atitolom, issiskyrem isejom kas sau

Pr.