Surask mane, pakelk mane, mano mieste,
Pagerbk mane, išlygink mano siūles, sutrupink, sumaišyk mane,
Įlašink man savo liūdesio, sulėtinto filmo judesio, valyk mano ašaras
Leisk skubėt, dėt taškus ant tavo mantrą, geriu tavo tantrą
Mes panašūs, prisėsk šalia, būsi antras,
Dvi širdys, jau šilčiau gatvėje kur lyja,
Mes abu esam net per labai kantrūs
Kai mūsų moterys miega kine apie nieką,
Sapnuose laižo sniegą tol kol nieko nelieka,
Ant asfalto išgaruoja vanduo, jį nušluoją
Viskas gerai, sakai, kad tai ir turi skaudėt
Tu dengi mano sielą, nusėdi joje kaip suodžiai
Tu geriausiai žinai, tai tik tušti mano žodžiai,
Kad juos, kuriuos, iki galo patirti,
Mes abudu iš lėto savaip einame mirti

Pr.: Siela kulka, cha, na ir ką
Ką reiškia žodžiai, jie silpni, tavo kumščiai
Siela kulka, cha, na ir ką
Ką išspręs tavo kumščiai jei smegenys tuščios
Siela kulka, cha, na ir ką
Ką reiškia žodžiai, jie silpni, tavo kumščiai
Siela kulka, cha, na ir ką
Ką išspręs tavo kumščiai jei smegenys tuščios

Atveri mano randus, tu man akis, aš tau langus
Už jų tvanku, renku tavo trupinius, liūdesio kupinus
Tarp pačiam sau svetimų saujos,
Ir gaujos ypač savim susirūpinusių,
Man stogą davei, laikai, aš tau gyvybę,
Pagal Aukščiausiojo valią, abiem po dalį lygią
Tu ramybė, aš ugnis, ei, paimk mano karštį
Senas mieste akmens, priglausk mano marškinius,
Gydymą plienu valdžiau, tavo naktį jau liečiau,
Po vieną gesinau tavo šviesą, kiemas po kiemo
Kažkur mama maitina kūdikį pienu,
Kažką nuodingai į lūpas bučiuoja mirtis
Groju tavo temą, pats žinau, jinai gruzina,
Bet, senas mieste, tu ir esi mano muzika,
Nei manęs, nei tavęs niekam jau nebe pakeisti
Nebe sužeisti, kiekvienam savo laisvė

Pr.: Siela kulka, cha, na ir ką
Ką reiškia žodžiai, jie silpni, tavo kumščiai
Siela kulka, cha, na ir ką
Ką išspręs tavo kumščiai jei smegenys tuščios
Siela kulka, cha, na ir ką
Ką reiškia žodžiai, jie silpni, tavo kumščiai
Siela kulka, cha, na ir ką
Ką išspręs tavo kumščiai jei smegenys tuščios

Paliesk mane savo ranka, išliek mane, išrauk mane,
Kulka sidabrinė, į minią ištaškyk mane,
Betone vandenyno paguldyk dugne, smegenyse
Akyse, kurios mato kur kas giliau nei galima,
Tikriems rodai kelią, pateisint girdi, jie plėšrūs,
Išdavei man priešus, mokai mane gintis, leidi rinktis
Lopyt sau veidą ar plėšyt,
Skersgatvių balsas tai aš, tu mano aidas,
Skaitai mano laiškus, mokai mane vaikščiot,
Po slidžias kovos arenas, ramybės alėjas,
Sielos vėjas, varvantį kraują geri į sniegą,
Tu saugoji savo vaikų sapnus kai jie miega,
Tave rijo, kai tavo debesys lyja,
Tavim kvėpuoju, tavo mintim mintu, tavo dulkėm,
Po tavo sijom kada nors ir aš atgulsiu,
Mes kiekvienas savaip gydome savo skausmą

Pr.: Siela kulka, cha, na ir ką
Ką reiškia žodžiai, jie silpni, tavo kumščiai
Siela kulka, cha, na ir ką
Ką išspręs tavo kumščiai jei smegenys tuščios
Siela kulka, cha, na ir ką
Ką reiškia žodžiai, jie silpni, tavo kumščiai
Siela kulka, cha, na ir ką
Ką išspręs tavo kumščiai jei smegenys tuščios