Būna per radiją groja grupė Kastaneda,
Arba per teliką parodo Minedą,
Kai žonės ėda per laidą Nomedą,
Už Lietuvą man pasidaro gėda.

Jei malam šūdą, mes jį malam dėl meno,
Ne tam, kad duoti intelektualams peno.
Kuriems nuo informacijos
Ir taip jau protas aptemo,
Kurie negali
Atsipalaiduoti be gramo.

Prie televizorių susėda robotų minio,
Tuoj rodys mylimą jų laidą „Dviračio žynios“,
Į galvą įdiegsime naują programą,
Kam pasirodys maža žiūrės panoramą.

Privalgęs ratų jaunimas su laimes teorija,
Kaip sakė Mamontovas,- jūs jau istorija,
Čia nieko tikro tiktai butaforija,
Geriau dainuokim, kol pajusim euforiją.

Pasiekim betkokia kaina,
Kad šiąnakt būtų faina,
Kad niekas nemiegotų
Širdis, kad uždainuotų. (2 k.)

Oi, kaip norėčiau priverst seimo narį,
Uždraust jam važynėt į safari.
Atostogaut skridyt į florenciją
Ir pragyvent už penkių šimtų pensiją.

Ką mums eiliniams lietuviams daryti?
Kuriems pavalgymui tenka taupyti,
Galbūt su šakėmis eiti kovoti,
O gal ant scenos užlipt ir dainuoti.

Pasiekim betkokia kaina,
Kad šiąnakt būtų faina,
Kad niekas nemiegotų
Širdis, kad uždainuotų. (6 k.)