Jausmas, o tas keistas jausmas,
Kurį jaučiu kas dieną,
Kiekvieną dieną, jaučiu jį šiandien.
O, saule, kuri taip švelniai šviečia,
Kuo be tavęs tikėčiau?
Sakau atvirai – myliu tave labai.

O tu saule, mano saule,
Aš svajoju paversti pasaulį į rojų.
Noriu nuskrist kur neskraidė paukščiai,
Noriu pakilt į beprotišką aukštį.

O tu žvaigžde, mano žvaigžde,
Aš taip noriu vaikščiot po orą kojom,
Noriu patirt tavo amžiną šviesą,
Noriu pamiršt realybę ir tiesą.
Vaikščiot po orą...
Vaikščiot po orą...
Vaikščiot po orą...

Jausmas, širdy tas keistas jausmas,
Kai jis mane vilioja, aš vėl svajoju,
Pakilti noriu...
O vėjau, kur tu mintis nešioji,
Ir niekad nesustoji, po dangų skrajoji
Lietų dovanoji.

O tu saule, mano saule,
Aš svajoju paversti pasaulį į rojų.
Noriu nuskrist kur neskraidė paukščiai,
Noriu pakilt į beprotišką aukštį.

O tu žvaigžde, mano žvaigždę,
Aš taip noriu vaikščiot po orą kojom.
Noriu patirt tavo amžiną šviesą,
Noriu pamiršt realybę ir tiesą.

O tu saule, mano saule,
Aš svajoju paversti pasaulį į rojų.
Noriu nuskrist kur neskraidė paukščiai,
Noriu pakilt į beprotišką aukštį.

O tu žvaigžde, mano žvaigždę,
Aš taip noriu vaikščiot po orą kojom.
Noriu patirt tavo amžiną šviesą,
Noriu pamiršt realybę ir tiesą.

Vaikščiot po orą...
Vaikščiot po orą...
Vaikščiot po orą...