Mother doesn't know where love has gone,
she says it must be youth that keeps us feeling strong.
See it in her face that's turned to ice,
and when she smiles she shows the lines of sacrifice.
And now I know what they're saying as our sun begins to fade,
and we made our love on wasteland and through the barricades.
Father made my history,
he fought for what he thought would set us somehow free.
They taught me what to say in school,
I learned it off by heart but now that's torn in two.
And now I know what they're saying in the music of the parade,
and we made our love on wasteland and through the barricades.
Born on different sides of life,
but we feel the same and feel all of this strife,
so come to me when I'm asleep and we'll cross the line and danceupon the streets.
And now I know what they're saying as the drums begin to fade,
and we made our love on wasteland and through the barricades.
Oh, turn around and I'll be there,
well there's a scar right through my heart but I'll bare itagain.
Oh, I thought we were the human race but we were just anotherborderline case,
and the stars reach down and tell us that there's always oneescape.
Oh, I don't know where love has gone,
and in this troubled land desperation keeps us strong.
Friday's child is full of soul,
with nothing left to lose there's everything to go.
And now I know what they're saying,
it's a terrible beauty we've made,
so we make our love on wasteland and through the barricades.
And now I know what they're saying as our hearts go to theirgraves,
and we made our love on wasteland and through the barricades.
Mama nežino, kur pradingo meile.
Ji sako: tai turbut jaunyste padeda mums jaustis stipriais.
Matau tai jos veide, pavirtusiam ledu,
O kai ji šypsosi, parodo pasiaukojimo raukšles.
Ir aš žinau, ka jie sako, kai musu saule ima blesti:
„Mes mylejomes ir dykumoje, ir nepaisydami užkardu.“
Tetis sukure mano istorija.
Jis mane, kad jo tiesa kažkaip išlaisvintu mus.
Jie moke ka mokykloj man reikia sakyti.
Išmokau visa tai aš nuoširdžiai,
Taciau dabar tai nereikšminga jau.
Ir aš žinau, ka jie sako savo muzika parado:
„Mes mylejomes ir dykumoje, ir nepaisydami užkardu.“
Gime skirtingu gyvenimo pusiu aplinkybemis,
Mes jauciame vienodai, ir mes jauciam šiuos visus karus.
Taigi užeik, užeik kai aš užmiges,
Perkirsime sienas ir šoksime gatvese.
Ir aš žinau, ka jie sako, kai jau tyla mušamieji:
„Mes mylejomes ir dykumoje, ir nepaisydami užkardu.“
Atsigrežk ir aš busiu cia,
Turiu žaizda, kiaurai pervertos širdies, taciau iškesiu ja ir vel.
Ak, maniau, jog mes buvome žmogiškos prigimties,
Taciau mes – tik dar vienas atvejis, kai laisve varžo sienos.
O žvaigždes nusileidžia iš dangaus ir taria, jog visuomet yra išeitis.
Ir dabar aš žinau, ka jie sako, kai musu širdys pakeliui link ju kapu:
„Mes mylejomes ir dykumoje, ir nepaisydami užkardu.“
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.
** Na tiesiog pritrėškiantis prie sienos (tiesiogine to žodžio prasme) SAXO'fono intarpas ... Ir pati daina beviltiškai NEREALI - nors kauk kaip šuo pagal šią melodiją iš malonumo ... **
____________________
* ... Juk iš tikrųjų Mintys & Svajonės pernelyg dažnai savivaliauja : Jos kada panorėjusios ateina, kada panorėjusios - išeina .. Toks jausmas, tarsi Jos būtų savarankiški, Nuo Niekieno Norų Nepriklausomi & Gyvi Padarai .. Yep's ... * ;-]
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam
2023 m. gegužės 15 d. 00:08:42
Viena pačių šauniausių mano jaunystės dainų
2010 m. balandžio 21 d. 17:26:24
Mama nežino, kur pradingo meile.
Ji sako: tai turbut jaunyste padeda mums jaustis stipriais.
Matau tai jos veide, pavirtusiam ledu,
O kai ji šypsosi, parodo pasiaukojimo raukšles.
Ir aš žinau, ka jie sako, kai musu saule ima blesti:
„Mes mylejomes ir dykumoje, ir nepaisydami užkardu.“
Tetis sukure mano istorija.
Jis mane, kad jo tiesa kažkaip išlaisvintu mus.
Jie moke ka mokykloj man reikia sakyti.
Išmokau visa tai aš nuoširdžiai,
Taciau dabar tai nereikšminga jau.
Ir aš žinau, ka jie sako savo muzika parado:
„Mes mylejomes ir dykumoje, ir nepaisydami užkardu.“
Gime skirtingu gyvenimo pusiu aplinkybemis,
Mes jauciame vienodai, ir mes jauciam šiuos visus karus.
Taigi užeik, užeik kai aš užmiges,
Perkirsime sienas ir šoksime gatvese.
Ir aš žinau, ka jie sako, kai jau tyla mušamieji:
„Mes mylejomes ir dykumoje, ir nepaisydami užkardu.“
Atsigrežk ir aš busiu cia,
Turiu žaizda, kiaurai pervertos širdies, taciau iškesiu ja ir vel.
Ak, maniau, jog mes buvome žmogiškos prigimties,
Taciau mes – tik dar vienas atvejis, kai laisve varžo sienos.
O žvaigždes nusileidžia iš dangaus ir taria, jog visuomet yra išeitis.
Ir dabar aš žinau, ka jie sako, kai musu širdys pakeliui link ju kapu:
„Mes mylejomes ir dykumoje, ir nepaisydami užkardu.“
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.
2010 m. sausio 11 d. 18:19:00
** Na tiesiog pritrėškiantis prie sienos (tiesiogine to žodžio prasme) SAXO'fono intarpas ... Ir pati daina beviltiškai NEREALI - nors kauk kaip šuo pagal šią melodiją iš malonumo ...
**
____________________
* ... Juk iš tikrųjų Mintys & Svajonės pernelyg dažnai savivaliauja : Jos kada panorėjusios ateina, kada panorėjusios - išeina .. Toks jausmas, tarsi Jos būtų savarankiški, Nuo Niekieno Norų Nepriklausomi & Gyvi Padarai .. Yep's ... * ;-]