Žvakės užmigę
Užmušė mano šešėlį
Nors senai, senai
Jisai nebepriklauso man

Žvakės užmigę
Išjungė skaidrų vandenį
Nors senai, senai
Jame nebeegzistuoju aš

Žvakės užmigę
Užtemdė mano sąmonę
Ir staiga, staiga
Sprogo kažkas

Šaltas balsas mirusio vėjo
Dangaus vanduo viską užliejo
Klaiki pilnatis, kuri čia gyvena
Šiąnakt sprogo kaip mano tikėjimas

Nelaukiau aš nieko
Bet širdis sudrebėjo
Kai vienišas vėjas
Į mano juodą langą pabeldė

Kai žvakės užmigo
Manyje kažkas sprogo
Gal tai aklas tikėjimas
Jog - aš esu gyvas...