Dies Wasser will ich trinken
Mein Spiegel soll ist sein
Ich will darin versinken
Im stillen Wasser mein
Es zieht mich in die Tiefe
Hinab in ihren Schoß
Hab mich schon längst verloren
Es lässt mich nie mehr los
Stille Wasser sind so tief
Sehnsucht ist wie schwerer Wein
Taucht man tief in sie hinab
Wird nichts mehr wie vorher sein
Stille Wasser sind so tief
Sind so klar und kalt und rein
Wer von diesem Wasser trinkt
Wird darin verloren sein
Und werd ich etwas finden
Was vor mir keiner sah
So werd ich es verbergen
Im Wasser tief und klar
Im Rauch der Tiefe will ich mich verlieren
Und deine Seele küssen und berühren
Stille Wasser sind so tief
Sehnsucht ist wie schwerer Wein
Taucht man tief in sie hinab
Wird nichts mehr wie vorher sein
Stille Wasser sind so tief
Sind so klar und kalt und rein
Wer von diesem Wasser trinkt
Wird darin verloren sein
Puikus šventinės nuotaikos monologas! Tiesiog paplosiu. Ar per visas kitas šventes planuoji šitais kliedesiais užversti pokalbių dėžutę, ar čia tik Kalėdos tokios ypatingos?
Arba gali but dealas dar vienas. Galiu atiduot abi paskyras draugiskai ir man passwordus grazins jei 2026 susirasiu darba kai ji susirasiu ir manes fiziskai tiesiog cia nebus tiek daug ir humoras atves....
ir visą kitą dieną kruopščiai šveitė krepšį, kol šis vėl tapo švarus. Tada jis pripildė jį pačių gražiausių, šviežiai skintų gėlių iš savo sodo ir nusiuntė atgal skriagai
Tas sutriko ir paklausė: „Kodėl tu man padovanojai šias nuostabias gėles, kai aš tau
Why? Anigdotas sventinis apie skriaga & biedniaga. norėdamas pasityčioti iš savo vargšo kaimyno, nusiuntė jam Kalėdoms gražiai supakuotą krepšį. Kai biedniaga jį atidarė, pamatė, kad krepšys pilnas šiukšlių ir supuvusio maisto.
nusišypsojo, išpylė šiukšle