Jie lipa ant kulnų, mums į nugarą kvėpuoja,
Mes nešam garbę ant pečių, kol pergalė galvoja:
Ką šiandien pasirinkti: mus ar juos? Ar juos ar mus?
Mes žinome visi, kad antro dublio juk nebus!

Kol pergalė galvoja: kam šiandien atsiduoti?
Kam antausį suduoti? Kam paskutinį tašką dovanoti?
Visi mes statom sieną, ne iš žodžių, bet iš plieno,
Visi kaip vienas, tik dėl jos, pelnytos ir lauktos!
Kažkur fortūna stebi mus ir stebi juos, kas šiandien žais,
O kas kovos?


Ne dėl šlovės, bet dėl garbės,
Kiekvieno lūpose skambės!
Stipriausias vardas iš pačios širdies!
Stipriausias vardas šiandien nugalės!


Ir štai tranki pradžia, be baimės ir moralo,
Mes stovime prieš juos, ir laukiame finalo,
Juk pergalė nepaisys vardo ant afišos,
Jau nieko neapgausi, neprastumsi, nepraslysi!

O prakaito laše sekundė pasipurto,
Po mūsų spurto, jie tik apkurto, jie tik apako, jiems laiko neužteko!
Na ką? Sakau, gal kitąkart, po kokio šimto metų?
O tiems, kas nesuprato, ir tiems, kas dar nemato:
Mes niekad nesigirsime anksčiau negu tada,
Kai pergalę laikysim savo delnuose!!!