Velniop nueina aukštas menas
Ir nebegalima liūdėt,
Kada pavasarį kaštanas
Už lango pradeda žydėt

Jis verčia lyti karštą lietų
Ir vėjus pūsti iš rytų
Jis žydi taip, kad išsilietų,
Kaip upės širdys iš krantų

Kad nuo suolų nulėktų knygos,
Kad lauktų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai

Kad viskas degtų ir putotų,
Kad paukščiai švilptų kol užkims,
Kad naktį motinos raudotų
Namo negrįžtant dukterims

Kad nuo suolų nulėktų knygos,
Kad lauktų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai

O medžiuos dega tylios žvakės,
Baltuos žieduos rausvi taškai
Ir pareini namo apakęs,
Ir plunksna rašalą taškai

Kad nuo suolų nulėktų knygos,
Kad lauktų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai

Kad nuo suolų nulėktų knygos,
Kad lauktų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai