Kiek kartų sakiau, sau melavau
Kiek kartų kartojau, neišgirdau
Kodėl turiu nukrist, kad vėl mokėt pakilt?
Tarp tūkstančio kelių, kaip savąjį pažint?
Išlikti tyloje, triukšmo apsupty
Kai žvelgsi į akis, ar spėsi atpažint?
Kai šviesa užges
Ar būsi šalia?
Ir jeigu tamsa gyvens manyje
Ar būsi šalia?
Sutema lauks, manęs palauks iki kol kas aš kvėpuoju
Sutemoj gydau žaizdas ir vis dar kvėpuoju
Užsimerkiu tam, kad nematyt
Prieš save aš užveriu duris
Iš ten, kur stovi tu, geriau matyt
Ir matai tu mane
Ir vis turiu nukrist, kad vėl mokėt pakilt
Tarp tūkstančio kelių vėl savąjį pažint
Išlikti tyloje, triukšmo apsupty
Kai žvelgsi į akis, kad spėtum atpažint
Kai šviesa užges
Ar būsi šalia?
Ir jeigu tamsa gyvens manyje
Ar būsi šalia?
Sutema lauks, manęs palauks iki kol kas aš kvėpuoju
Sutemoj gydau žaizdas ir vis dar kvėpuoju
Topai ir rinkimai:
Music.lt TOP 30 - Savaičių tope: 4, aukščiausia vieta: 14
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.
Anikdotas is 2rkes nr.3
Rimas is 3: - tai kodel pas mane niekuomet neateina laime?
-nebijok ji ateis
-o kodel vis neateina?
-nes ji eina. Tik ji juda labai letai...
-o kodel ji juda taip letai?
-nes jinai juda labai letai . ji kaip dramblys kambaryje.ji y