Unobscured
Symmetry in white
Offering mercy
Absolution for the damned
As she said in a vision of Hell
A conversion of life
Bringing sanctuary
Apparition of flames
The embracing of dusk
Incandescent embers
Amidst the pain
And infernal despair
Shadows of souls
Transparency glows
With remorseful darkness
As she said in a vision of Hell
Bringing sanctuary
Apparition of flames
The embracing of dusk
Incandescent embers
Spiritual holocaust
A prescription for war
With infinite lust
The injection of filth
Impervious dreams of symmetry in white
As she said in a vision of Hell
Bringing sanctuary
Apparition of flames
The embracing of dusk
Incandescent embers
Tai kad nei hiperbolės, nei ironijos aš nieko Konditerijaus komentaruose nematau. Tiesiog nuoširdūs siūlymai ir tiek. Bet gi reikia kažką naglo pasakyt, be provokavimo tamstai neišeina.
Kartu jaučiu, kad ne viską turi kitas paliudyti, ką sužinau ar sukuriu. Vertinu, kad man tai svarbu, o kiti, jei dalinsiuosi, reaguos kaip jiems tuo metu gaunasi, tas nesukontroliuojama. Gal ne tiek svorio kitų reakcijos turi, rezultate tuštumos neužpildo
Aš asmeniškai turiu sąsiuvinį tam, išrašau visą srautą, kol paaiškėja apie ką tai buvo. Pats rašymas kaip mąstymo forma tampa, o ir aplinkiniai tuo neveikiami.
žmogus turi savo vidinį kelią bei likimą. kad branda suteikia ramybę – nebereikia ieškoti svetimų klaidų, o geriau leisti sau ir kitiems tiesiog būti savimi.
O jei saliakelio atverstum sia diena 2013m pamatytum kad kalbejai, jog bėgant laikui jauni žmonės keičia maksimalizmą į atsargumą ir pradeda derinti svajones su realiomis galimybėmis. raginai neteisti kitų gyvenimo būdo ir pasirinkimų, nes kiekvienas žmog