1. Į tavo rankas lašeliu nusileis-
diena iš spalvotos miglos.
Vienas žingsnis į priekį gali viską pakeist,
Aš jį žengt nebijau, ženk ir Tu.
Tavo miestas šią naktį vėl jūra kvepės
Mes nekantriai skaičiuosim bangas.
Ten kažkas iš aukšai mums kažką pakuždės,
Tai, kas skirta tik Tau ir Man.

Kai tik paukščiai išskris į tolimąsias žemes, mes pavasario lauksim ir vėl.
Ar sugrįš šitos naktys, kur likimas nuves, taip dažnai mes klausiam kodėl.

2. Ką per klaidą žadėjai, dabar neturi ,
Aš tada tik pro šalį ėjau.
Ką girdėjai tuomet, jau dabar negirdi,
Tu nepyk, aš tada nemačiau.
Tokios baltos viršūnės, sniegingų kalnų,
Nuo žiemos spindulių neištirps.
Kumštin laiką suspausiu ir dairysiuos, kur Tu
Mano akys Tave atpažins.

Kai tik paukščiai, išskris į tolimąsias žemes, mes pavasario lauksim ir vėl.
Ar sugrįš šitos naktys, kur likimas nuves, taip dažnai mes klausiam kodėl.