Pamatyti pasaulį norėtum iš aukštai,
Bet žinai, jog sparnų dar neturi...
Vakarais, kai tavo akys užmerktos stipriai-
Jauti - tu dabar skrendi...

Naktis išeis, kai saulę jūrą atiduos...
Tave tik debesys šią naktį glaus...

Baimė nukrist iš aukštai...
Baimė mylėti karštai...
Tik banga, vėjo banga -
Glostys tau rankas, rankas sparnus
Sparnus plačius... umhu...

Rasos lašai lyg ašaros ant žemės rytą guls,
Tu pavargęs sugrįši atgal.
Rožės ašmenys aštrūs į basas tau pėdas durs -
Tu ir vėl žmogus dabar...

Naktis išeis,kai saulę jūra atiduos...
Tave tik debesys šią naktį glaus...