Diena iš dienos
upė srauni, upė gili
lyg ryto dangus,
plukdys mano valtį.

Diena po dienos
ir vėl kažkas pasikeis,
galbūt ir lietus atrodys lyja kitaip,
žvelgiant į tavas akis.

Priedainis:

Naktim keliauju,
labanakt, mano meile.
Naktim keliauju pas tave,
labanakt, mano meile.

Tavo akyse
nueitą kelią regiu,
vėl gyvenu lyg aklas drugys,
tamsią ir tylią naktį.

Kai tavo krantą pasieks
ruduo nebylus,
parašysiu tau ant smėlio žodžius,
kaip tavęs ilgiuosi vėl.

Įdainis:

Vidurnakčio akys žvelgia iš dangaus,
galbūt ši naktis beprotiška tartum eilės tau,
jas dovanoju tau,
dovanoju tau.