Mon negaila nieka,
aš žemaitis nu prigimtėis,
kap šauksi tep i atsilėipsu,
charakteris kap gelžis tvėrts.
Api žemaitiška natūra,
galiečiau pasakuoti anekduotu krūva,
api žemaitiška galybė,
nerek nieka net sakyti.

Priedainis:

Žemaitėjė mona brongi,
Žemaitėjė mon omžina lėks,
mona dūšie Žemaitėjė brongi,
be tavis aš kap be ronku.

Kor tik bebūčiau,
aš anuos pasiėlgstu,
tvėrta žinau,
omžina tep i bus.
I nekitep.
Mona dušė,
kap gintara jūras bangas išpluovė,
daba gera žinau,
omžina tep i bus.