Metai sroveno –
Snaigėm ir žiedlapiais krito
Naktys ir dienos.
Liko paveikslas
Tėvo kadais nutapytas
Ant kambario sienos.

Stabdantis laiką,
Saugantis naivų siužetą,
Kur viskas dar žiba –
Ten aš dar vaikas,
Ten dar nėra tuščių vietų –
Visi ten jauni dar.

Tėvo ranka
Kylanti glostyt ir laiminti
Atmuša kirtį,
Tėvo ranka
Manąją ranką laikanti
Paneigia mirtį.

Piešiantis tėvas,
Motina vasaras džiaustanti,
Saulė pro debesį,
Lukiškių pieva
Pienių ir laimės nuauksinta
Kvepia ir stebisi –

Žiūri, kaip vaikas
Nešas paveikslą lyg kraitį
Į savąją ateitį.
Pralenktas laikas
Kryptį praradęs ir greitį
Smelkias į atmintį.

Tėvo ranka
Kylanti glostyt ir laiminti
Atmuša kirtį,
Tėvo ranka
Manąją ranką laikanti
Paneigia mirtį.

Tėvo ranka
Mylinti, duoną laužianti –
Viskas įmanoma,
Tėvo ranka
Kurianti, kelianti, sauganti
Mano gyvenimą.