Passing Necrosis,
The tunnel of pain is in front.
You're passing through dimensions,
A life is ended, another is gone.
Remember for the last time,
Then you'll be erased.
Another reich is calling,
Your journey has just begun.
Close the open door, released from all abhor.
Finally unleashed, bodily deceased.
Noting but death remains!... You die!
Existing now in other form,
After purgatory you were reborn.
Still on earth, a dying shell,
Burnt to ashes in the flames of christ.
You die!
Death is all around you,
Every breath can be the last.
Drown in thoughts of dying,
Your life has gone to fast.
The dead is leading the dead,
Like the blind is leading the blind.
The dead is leading the dead,
And the blind is leading the blind.
Nothing but death remains!
Nothing but death remains!
Suprantu tokį požiūrį... Tačiau tokiais atvejais aš visada sakau bandyti žiūrėti į šviesiąją pusę. Geriau džiaugtis, kad buvo, kad teko pabūti koncertuose (jei teko), o neliūdėti, kad išėjo (ar neužsibūti su mintimi per ilgai, kad išėjo).
O man dabar ir a-ha asocijusis tik su tamsa. Daugiau koncertų nebus. Arba ryšis kam nors panašaus kaip Ozis. Diagnozė ta pati. Tai darosi sunku klausyt savo mylimiausių. O ir šiaip niūrios mintys apnikę
Niekada normaliai taip ir nepanagrinėjau jų muzikos, apart visiems žinomų pasaulinių hitų nelabai ką žinau apie juos, bet music'e jie ganėtnai mėgstami, tai vis nugirstu ir kitas dainas, kurios sufleruoja, kad galbūt jie daugiau nei tik hitai.
Gaila. Man Minor Eart | Major Sky patiko būtent tos, sakykim, niūresnės, dainos. To Let You Win, Little Black Heart, Thought That It Was You, I Won't Forget Her tikrai yra labiau nei titulinė ar Summer Moved On. Gal todėl, kad taip ir nenugrotos.
Nenormaliai laukiu naujo Paradise Lost albumo. Liko 49 dienos pagal Spotify skaičiuoklę. Labai smalsu ar visas bus toks geras, kaip du išleisti singlai.