The Night: Nights in White Satin
(by Justin Hayward)
--------------------------------------------------------------------------------
Nights in white satin
Never reaching the end
Letters I've written
Never meaning to send
Beauty I'd always missed
With these eyes before
Just what the truth is
I can't say anymore
'Cause I love you
Yes I love you
Oh how I love you
Gazing at people
Some hand in hand
Just what I'm going through
They can understand
Some try to tell me
Thoughts they cannot defend
Just what you want to be
You will be in the end
And I love you
Yes, I love you
Oh, how I love you
Oh, how I love you
Nights in white satin
Never reaching the end
Letters I've written
Never meaning to send
Beauty I'd always missed
With these eyes before
Just what the truth is
I can't say anymore
'Cause I love you
Yes, I love you
Oh, how I love you
Oh, how I love you
'Cause I love you
Yes, I love you
Oh, how I love you
Oh, how I love you
--------------------------------------------------------------------------------
Late Lament
(by Graeme Edge)
--------------------------------------------------------------------------------
Breathe deep the gathering gloom
Watch lights fade from every room
Bedsitter people look back and lament
Another day's useless energy spent
Impassioned lovers wrestle as one
Lonely man cries for love and has none
New mother picks up and suckles her son
Senior citizens wish they were young
Cold hearted orb that rules the night
Removes the colours from our sight
Red is grey and yellow, white
But we decide which is right
And which is an illusion
Naktys ant balto atlaso -
Niekaip nesulaukt pabaigos.
Laiškų, kiek prirašęs,
Neketinu adresuot.
Nepastebėdavo grožio
Šios akys anksčiau.
Tiesa, kame slypi ji
Jau daugiau nemačiau.
Nes aš myliu.
Taip! Tave myliu.
O, kaip tave myliu!
Įdėmiai stebiu žmones -
Už rankų laikos vieni.
Štai jie gali suprasti,
Kaip dabar man širdy.
Kai kas aiškinti bando:
Galvojimu čia nepadėt
Jau ko pats panorėjai,
Tam nutikti vistiek.
Nes aš myliu.
Taip! Tave myliu.
O, kaip tave myliu!
O, kaip tave myliu!
RAUDA VĖLUMOJ
Giliai į save tirštėjančią tamsą įkvėpk,
Kaip kambariuos gęsta šviesos stebėk.
Butukų gyventojai randa ko parypuos:
Ir vėlei diena šuniui ant uodegos.
Aistroj meilužiai grumias viens kito glėby
Viengungis šaukiasi meilės - neturi jos gi.
Jauna mama duoda sūneliui pažįst.
Pagyvenusiems noris į jaunystę sugrįžt.
Šviesulys kietaširdis, kurs valdo naktis,
Visai be spalvų palieka mūsų akis.
Raudona į pilką, iš geltonos - balta
Mums tenka rinktis, kuri gi tikra,
O kuri tik miražas.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
2010 m. kovo 1 d. 20:35:52
Naktys ant balto atlaso -
Niekaip nesulaukt pabaigos.
Laiškų, kiek prirašęs,
Neketinu adresuot.
Nepastebėdavo grožio
Šios akys anksčiau.
Tiesa, kame slypi ji
Jau daugiau nemačiau.
Nes aš myliu.
Taip! Tave myliu.
O, kaip tave myliu!
Įdėmiai stebiu žmones -
Už rankų laikos vieni.
Štai jie gali suprasti,
Kaip dabar man širdy.
Kai kas aiškinti bando:
Galvojimu čia nepadėt
Jau ko pats panorėjai,
Tam nutikti vistiek.
Nes aš myliu.
Taip! Tave myliu.
O, kaip tave myliu!
O, kaip tave myliu!
RAUDA VĖLUMOJ
Giliai į save tirštėjančią tamsą įkvėpk,
Kaip kambariuos gęsta šviesos stebėk.
Butukų gyventojai randa ko parypuos:
Ir vėlei diena šuniui ant uodegos.
Aistroj meilužiai grumias viens kito glėby
Viengungis šaukiasi meilės - neturi jos gi.
Jauna mama duoda sūneliui pažįst.
Pagyvenusiems noris į jaunystę sugrįžt.
Šviesulys kietaširdis, kurs valdo naktis,
Visai be spalvų palieka mūsų akis.
Raudona į pilką, iš geltonos - balta
Mums tenka rinktis, kuri gi tikra,
O kuri tik miražas.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly