Long I lay in languid malaise
Vexed by unremitting unrest
Victim of an unquiet mind
Amaranthine exhaustion is
Fed by old anxieties and
Answers I can never find
Night river
Light the way
Night river
Take me home
Slumber eludes my embrace, fatigue
ensures I can’t escape, I
watch the hours burn down the night
Repetition
Tormenting me with the visions
Of everything I can’t change
Night river
Light the way
Night river
Take me home
Sleepless
Lying awake again
Is this real?
Or will I
Never sleep again?
Aš sau galvoju: hm, reikės kažkada man šį mėnesį The Reticent įkelt į music'ą. Paminėjau vakar vakare komentare grupę, šiandien ryte žiūriu, jau yra. Dėkui Alvydai, esat greitis!
Kita vertus, pono retorika prie tam tikrų dainų kaip "Kokie 90% dainos š", "Kažkoks židišks mīžals" ir "Š...klasika...vempt norisi" yra tiesiog nemaloni ir nepagarbi. Kritika - ok, nepagrįstas varymas riebiais žodžiais jau ne ok.
O viešpatie, kokia tragedija, žmogus 9 kartą per TRYLIKĄ METŲ pasiūlė tą pačią dainą. Aš suprantu, kai per trumpą laiką ten tą pačią dainą kiša ir kiša, nervuot gali pradėt, bet čia tai labai normalu. Aš pats greičiausiai taip elgiuos.