Net keista tik dabar atrasti visą Steely Dan nuostabios muzikos lobyną. Šios grupės vardas visada buvo mano galvoje, tačiau apie muziką nieko nežinojau. Visai neseniai užsikabinau už Do It Again, po to turėjau tarpą, kai klausiau tik Deacon Blues, dabar man išnešė smegenis Kid Charlemagne. Jeigu ir toliau klausysiu po vieną dainą kas kelis mėnesius, tai Steely Dan diskografijos iki savo gyvenimo galo klausytis nepabaigsiu, bet ką tai pasako — tai pasako, kad Steely Dan dainos yra labai stiprios, turiningos, įvairios ir neatsibostančios, kad manyje nekyla noras klausytis daugiau negirdėtų dainų, o tik izoliuotis su ta viena konkrečia. 

Dabar pirmą kartą klausau šito gabaliuko ir jau jaučiu, kad šią savaitę aš klausysiu tik šitos dainos ir tai bus ketvirtas stabdis iš keturių. Net nuo pat pirmų natų jaučiasi, kad čia bus įdomus džiazinis numeriukas, bet tik prasidėjus pirmai vokalinei eilutei — viskas, aš transe! Steely Dan kuria melodijas, kokių aš dar šiame gyvenime negirdėjau, nors atrodo, domiuosi muzika ir daug jos visokios klausau. Visada norėjau išgirsti grupę, kuri skambėtų ir kaip klasikinis rokas, ir būtų džiaziškai įmantri. Ir visada buvo panosėj, tik niekada nesistengiau paklausyti. Po šios dainos galiu patvirtinti, jog Steely Dan pretenduoja būti mano metų atradimu!