Antroje dalyje man pasirodė, kad naudojamas panašus stilius, koks yra muzikos ir vokalo sintezėje, kurį naudoja ir Opeth, turiu omenyje dalį nuo "Sometimes". Tiesiog užneša, geriausiu atveju sutapimas. Šiaip antra dalis labai integruota į įvairovę, elektroniniai garsai, būgnai pradeda nešti į etno muziką, tada įsijungia gitaros solo bei išryškėja fleita, taigi tie "nešimai" tarsi niekada nesibaigia. Kitos dalys yra apsiraminimas po didelio eksperimento. Arba tik paskutinė tokia yra, o vidurinė ta su būgnais ir fleita.

Gaila, kad į europinį originalų leidimą neįtraukta Stars Die, kuri labai tinka šio viso albumo kontekste.

Stebuklinga muzika. Įžangoj lyg ir girdėti tolimas traukinio bildėjimas, kaip Michael Jarre Magnetic Fields. Pirmos dalies antroj pusėj man labai artimai primena Tiamat "A pocketfull Sun".

O tada antros dalies lėtas pasakojimas apie savijautą, tarytum neegzistuotum naturalia savo būsena.Taip ir jautiesi, kai paniri į tuos užburiančius garsus.

Trečia dalis greita, Enigmos stiliuje.

Ketvirta dalis akustinė su elektronikos fonu. Raminanti melodija po audringos trečios dalies Ties ta vieta įrašas pertrauktas, panašiai kaip Pink Floyd Wish You Were Here, ir pratęstas albumo pabaigoje. Pati muzika baigiamoje dalyje turi pinkfloydiškos dvasios.