All I have is my legacy
I been losing my memory
No afterlife, no other side
I'm all alone when it fades to black
Fades to black
No afterlife, no other side
I'm all alone when it fades
Play smile, live fully
When life is hard
I know death's easy
Woah
Sun is never rising
I don't know if it's day or night (Or night)
And I can't find the horizon (Horizon)
I'm running out of time (Time)
Are you real, or are you an illusion?
'Cause I fear your love's my delusion
Wake me up, come find me
It feels like I'm dying
Wake me up, these demons
Keep creeping, don't fear 'em
Wake me up
Ooh, ooh-ooh
It's coming to the wire
I'm feeling like I'm paralyzed
Cleanse me with your fire (Hey)
Open up my eyes
Are you real (Are you real?), or are you an illusion?
'Cause I fear your love's my delusion
Wake me up, come find me
It feels like I'm dying (Ooh-woah)
Wake me up, these demons (These demons)
Keep creeping (Keep creeping), don't fear 'em (Ooh-woah)
Wake me up, 'cause I'm trying (I'm trying)
This sleep is (This sleep is) paralyzing (Oh)
Wake me up, 'cause I'm dreaming (I'm dreaming)
It feels so (Hey) damn real (Hey)
Wake me up
Vat tokiu briliantu The Weeknd atidaro savo naujausią albumą Hurry Up Tomorrow. Mano manymu čia yra viena geresnių dešimtmečio pop dainų visais aspektais: tiek neitin tipiška dainos struktūra (su išplėtota įžanga ir labiau roko muziką primenančią kulminacinę sekciją), tiek harmoniškai (tikrai esama sofistikuotų akordų progresijų, ypač vokalo partijose), tiek savo patraukliu skambesiu: ritmo sekcija, stojanti šiek tiek prieš 2 minučių ribą, labai groovy, boso skambesys man nežymiai asocijuojasi su Depeche Mode post-Violator bandymais. Labai įdomus bridžas ties 3:05 su abrazyviniu sintezu ir būgnų mašina, imituojančia greitą hi-hat'o tarškėjimą. Egzotiškiausias dalykas šioje dainoje yra produkcija: nesuprantu, kaip yra pasiekiamas įspūdis, jog VISI instrumentai yra kažkur toliau, o ne epicentre. Juk įprastai kažkas yra priekyje, bet dabar muzika plaukia kažkur tolėliau palei horizontą. Galbūt mušamųjų skambesys yra arčiausiai epicentro, bet ir tai man neaišku. Labai pasisekęs eksperimentas, be abejonės 10 balų.
Nors, wait a minute. Paimkim Lilas - Personažas. Dainos profilyje rodo, kad 2 savaitės. Tope rodo, kad 1 savaitė. Skirtumas dėl to, jog praeitą savaitę jį buvo už topo borto. Tai reiškia, kad topo puslapyje gali rodyti 10 savaičių, nors iš tiesų yra 12?
Žiūriu, Internet Archive turi donations langą viršuje tokį neblogą. Gal ir čia toks praverstų... O jei ką nors nervina jį matyti gali tiesiog išjungti.
O dėl paieškos.. sudėtinga ten ir ilgam, reikia žiūrėti ir kombinuoti. Galiu tik pasakyti, kad pagrindinė ir dienos dainos paieškos yra visiškai atskiros ir skirtingai įgyvendintos su skirtingom problemom ir tikslais.
2025 m. liepos 19 d. 00:47:32
Vat tokiu briliantu The Weeknd atidaro savo naujausią albumą Hurry Up Tomorrow. Mano manymu čia yra viena geresnių dešimtmečio pop dainų visais aspektais: tiek neitin tipiška dainos struktūra (su išplėtota įžanga ir labiau roko muziką primenančią kulminacinę sekciją), tiek harmoniškai (tikrai esama sofistikuotų akordų progresijų, ypač vokalo partijose), tiek savo patraukliu skambesiu: ritmo sekcija, stojanti šiek tiek prieš 2 minučių ribą, labai groovy, boso skambesys man nežymiai asocijuojasi su Depeche Mode post-Violator bandymais. Labai įdomus bridžas ties 3:05 su abrazyviniu sintezu ir būgnų mašina, imituojančia greitą hi-hat'o tarškėjimą. Egzotiškiausias dalykas šioje dainoje yra produkcija: nesuprantu, kaip yra pasiekiamas įspūdis, jog VISI instrumentai yra kažkur toliau, o ne epicentre. Juk įprastai kažkas yra priekyje, bet dabar muzika plaukia kažkur tolėliau palei horizontą. Galbūt mušamųjų skambesys yra arčiausiai epicentro, bet ir tai man neaišku. Labai pasisekęs eksperimentas, be abejonės 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas