“Now we must leave you” she said
Scattering their perch to float like
Leaves that retreat onward past
The horizons captive visions
Vanished into dispersions
Projecting into bleak excursion
Cyrix walks among the cracks of this decimated land
Sands of wasted monuments like pillars of the dead
Sheathing and cracking
The sun beat desert floor an diamond crested sky
With stone hands peeling back
Carriers of times anomaly
Breaking apart and realigning
This desert is an hourglass
Its sands fall through holes in the double helix
Crystalline grains pour upon the monuments
Only building them ever higher
Sucking dry the life force inertia
On for miles in baked clay silence
Into the distance peering the sight of the desert
The dead landscape lurching to a halt infinitely
Destination is a penance for a journeys perjury
A sight is seen inside a forming myriad of deadening
On into the infinite they reach into a sea of depth
Draping massive curtains blowing red into the dragons breath
They reach into the sky hanging
From celestial vines guiding
Carriers of times anomaly
Breaking apart and realigning
Shining through eternity
This desert is the hourglass
Its sands fall through holes in the double helix
Crystalline grains pour upon the monuments
Only building them ever higher
This desert is times final staircase
Nothing escapes the grasp of its ruin
Onward treading into the withering fade
We all march here eventually
Take hold Cyrix
Behind drape curtains
Lies the one immutable center
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
Kažin ar uždėjus šauktuką pavadinime pasitaisytų. Nes šauktukas ir turėtų būti pagal viską. O gal jis buvo išimtas su priežastim... Hm, įdomus mistinis detektyvas.
Šitas yra labai geras, made my day Įdomu tai, kad tikroje albumo nuorodoje yra brūkšnelis prieš "Help". Toks jausmas, kad kažkas bandė taisyti šitą situaciją ir nesugalvojo nieko geriau kaip įterpti brūkšniuką Arba labai keistas netyčiukas.