There is a demon among us whose soul belongs in hell
Sent here to redeem us, she knows it all to well
He comes and goes, he comes and goes, she knows it all too well
But when all is said and done
The sun goes down
She tries her best to leave him, but she is still captured by his spell
She knows now she must deceive him, he knows it all to well
She comes and goes, she comes and goes, he knows it all too well
But when all is said and done
The sun goes down
She comes and goes, she comes and goes, he knows it all too well
But when all is said and done
The sun goes down
There is a demon within us
The sun goes down
She tries her best to deceive him
The sun goes down
Vau, tokios kosminės dainos iš Thin Lizzy visiškai nesitikėjau. Visai neseniai ją išgirdau pirmą kartą ir šiandien pagavau save neatstojantį nuo šios dainos klausymo. Visiškai ne tipažas, bet aš čia sprendžiu iš savo labai skurdžių žinių apie Thin Lizzy repertuarą. Esu girdėjęs apibūdinimų, kad Thunder & Lightning yra tiesiog kitoks albumas, šiandien jį prasukau dirbdamas fonui porą kartų, bet The Sun Goes Down vis tiek išlieka unikumas. Aš šią dainą pavadinčiau space roko balade. Taip, ponas John'as Sykes'as (turbūt) pateikia įspūdingo solavimo gitara, bet bendra dainos atmosfera vis tiek gan minimalistinė, erdvi, daug apžaidimo antrame plane klavišais, o gilus Phil Lynott'o balsas visai tinka tokiai atmosferai. Labai įtraukianti, protingai sukomponuota, įdomi daina. 10 balų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
Kažin ar uždėjus šauktuką pavadinime pasitaisytų. Nes šauktukas ir turėtų būti pagal viską. O gal jis buvo išimtas su priežastim... Hm, įdomus mistinis detektyvas.
2025 m. sausio 13 d. 00:30:37
Vau, tokios kosminės dainos iš Thin Lizzy visiškai nesitikėjau. Visai neseniai ją išgirdau pirmą kartą ir šiandien pagavau save neatstojantį nuo šios dainos klausymo. Visiškai ne tipažas, bet aš čia sprendžiu iš savo labai skurdžių žinių apie Thin Lizzy repertuarą. Esu girdėjęs apibūdinimų, kad Thunder & Lightning yra tiesiog kitoks albumas, šiandien jį prasukau dirbdamas fonui porą kartų, bet The Sun Goes Down vis tiek išlieka unikumas. Aš šią dainą pavadinčiau space roko balade. Taip, ponas John'as Sykes'as (turbūt) pateikia įspūdingo solavimo gitara, bet bendra dainos atmosfera vis tiek gan minimalistinė, erdvi, daug apžaidimo antrame plane klavišais, o gilus Phil Lynott'o balsas visai tinka tokiai atmosferai. Labai įtraukianti, protingai sukomponuota, įdomi daina. 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas