NUVILNIJO PER KALNUS IR SLĖNIUS
VIENIŠAS SKARDUS IR LIŪDNAS,
UŽMIRŠTAS, BET LIKĘS ATMINTY
SLAPTINGAS RAGO GARSAS.
IŠ GIRŲ GŪDUMOS,
IŠ ĄŽUOLŲ KAMIENŲ,
IŠ SAMANOM APAUGUSIŲ SENELIŲ AKMENŲ
JIS SKLIDO IR RAMINO SIELĄ.
SU VĖJŲ ŪŽESIU,
SAULUTĖS SPINDULIU ŽAVINGU,
LIETAUS SUVILGYTOM ŠAKOM
IR DULKĖM KELIO JIS KALBĖJO.

AUGO KIEME KLEVELIS
AUGO KIEME ŽALIASAI
AUGO KIEME ĄŽUOLĖLIS

ŽALIAS ĄŽUOLAS SENASIS
Į PADANGĘ ŠAKAS TIESIA,
O MERGELĖ GAILIAI VERKIA

ŠĖRIAU ŽIRGĄ ŽOLYNĖLIAIS
IR SVEČION ŠALIN IŠJOJAU...
IR NEGRĮŽAU...