1. Įpilk žarijų, kibirkštys iš elektrinių vijų
Jei vingių nebijai, gyvenimo, likimo gijų
Neslepi akių už svetimų tatuiruočių
Įsitikinimai svarbiau saugių rikiuočių
Vėl rokiruotės, karalius, kaip taisyklė, silpnas
O priešas, kaip taisyklė, savimi (...)
Tokios jau temos, už vadus papildoma
Trypia mus, padėk susimildamas
Būna, nutildomas garsas nutrūko
Šikniai per daug įtikėjo spalvomis atviruko
Mergaitės-kalės, kieti vyrukai-atsarginės dalys
Nenori ten, tai gal nustok šūdą malęs!
Priedainis:
Būna banda, o būna armija
Būna banda, o būna parinasi
Būna iltis, o būna kariesas
Būna vandenyno rykliai arba pūgžliai akvariume
Būna gandai, o būna faktai
Būna randai, o būna grimas
Būna - paduoda ranką, būna - kulka į kaktą
Kam per stiprus - skiedžia, o vyrai geria gryną...
2. Poetas ne kiekvienas, kas žodžiais taškosi
Ar rašaluotais pirštais prie lapo krapštosi
Dienų dienas prie rašomojo stalo
Laukia įkvėpimo, nuskandino
Kurį prieš keletą dienų stiklinėj vyno
Ne apie juos dabar,
Tokiems man gaila laiko
Popieriaus, minčių, juodų dažų
Kuriais tepu dabar aš tylą
O jie atsiliepia ir žodžiais į mane prabyla
Galbūt aš klystu tai sakydamas, ok
Tie, kur ieško,
Rašydamas neabejok,
Žinok, tiesa yra stipriųjų pusėj
Būk stiprus ir liksi visada teisus
Ant balto popieriaus (...)
Bepasidengiant dūmais tirštais
Neskandinu įkvėpimo šįvakar taurėj vyno
Pažiūrėsiu gal kas nors iš to išeis
Priedainis:
(x2)
Tie, kas rašo, kas kuria didį iš mažo
Po kruopelę, po tašką
Nesvyruoja ir nesiblaško
Nedvejoja, nesitaško tuščiai, tu žinai
Tie kas rašo, jie gyvens amžinai
3. Tie, kas tiki, mažiau mykia
Neloja, jo, būna - pargriūna
Bet vėl atsistoja
Tie, kas rašo, atleidimo neprašo
Už savo žodžius atsako
Filtruoja, ką sako
Apaugę samanom, klounai tampa nuogi
O kas buvo basi, bet atviri
Spaus, iki paskutinio trauks
Nubaus nedorėlius
Už jų farsą, į faršą suspaus
Ar kerti, kas tikra ir dar žydi?
Ar imi, kai jau nukrenta vaisiai?
Ar pavydi, kai matai stipresnį už save?
Nors išorėj tu toks galingas, kai tu savo cirke
Nemoka diriguot, nemoka kaip pyderas flirtuoti
Nemoka pagal madą, pagal dūdelę šokt
Nemoka šaukt, kad jis geriausias
Bet moka darbais įrodyti, kad jis stipriausias
Priedainis:
(x2)
Tie, kas rašo, kas kuria didį iš mažo
Po kruopelę, po tašką
Nesvyruoja ir nesiblaško
Nedvejoja, nesitaško tuščiai, tu žinai
Tie kas rašo, jie gyvens amžinai
(x2)
Tie, kas tiki lyg būtų paskutinė diena
Tie, kas kuria lyg būtų paskutinė daina
Tie, kas rašo lyg būtų paskutinė tema
Hey-hey, jie gyvens amžinai
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).
Kaip ir va emoji aptarimas yra naudingas. Būtų įdomu sužinoti ir visų nuomonę apie juos, kad ir esamus, kas kokius mėgsta naudoti, arba kodėl nemėgsta.
Ne jokia segregracija, tiesiog būtų chaosas jei ne iki galo funkcionuojantis būtų pas visus iš karto. Yra ką galima pokalbių dėžutėje pasakyt, ir yra ko ne. Manau, vis tiek maloniau žinoti, kad kažkas išvis daroma, negi ne?
2010 m. balandžio 23 d. 12:50:30
____________________
Tu gimei su sparnais. Tai kodėl nori šliaužti per gyvenimą?