Mes jau pažįstami ilgai, mylėjau aš tave karštai,
galvojau, kad myli ir tu, bet nebegalim būt kartu.
Tu mano širdį apgavai ir į akis man melavai.
Daugiau aš šitaip negaliu,
prašau atleisk, aš išeinu...

Tiktai ne čia,po daugel metų, gal visai kitam krašte,
kai pykčio taurė bus lig dugno išlieta,
netikėtai susitiksim kelyje.
Galbūt tada, kai tavo smilkinius jau puoš balta šarma,
gyvenimo keliai ir vėl suvęs drauge,
galėsim džiaugtis šia laimės valanda

Galbūt galėsim likt draugais, bet ne dabar, tu tai žinai.
Daug laiko dar turės praeit, kad aš galėčiau tau atleist.
Gal dideli jau bus vaikai ir išmesti visi laiškai,
kuriuos dar vakar tau rašiau, neberašysiu jų daugiau.

priedainis...