A brick to a glass conscience
The shards now all around
No clue for context
Breathing underneath and out
Sharp teeth tear into
Thick skin now breaking down
Volume
No substance
Still no way to turn it down
See through
What's armed and the guarded
I feel you falling apart on your own
So unified in misguided momentum
It's no use
It's already started to consume
The venom has taken its hold
A new dawn of disintegrating
You touched the sun
Dragged through emptiness
Disguised as sobering truth
Volume
No substance
Feel the punchline clear the room
Through the blue above, there's you
Soaring to your end in ruins
Duodu naga nukirpti, jei si daina netaps Veliniu dienos daina musick pasaulyje:
"I wanna rock you baby 'til I die
It's a magic symphony
Baby when you're lyin' next to me
I hear violins
You know what it means
Just for tonight."
Arba ateis iki vakaro goths
...remiksai, išlaikant autentišką aranžuotę, su tikslu kitaip perdėlioti tam tikrus muzikinius akcentus. Tokie remiksai man įdomūs ir jie jau dažnai įneša šiokių tokių teigiamų pokyčių.
Aš irgi prisijungsiu prie to, kad man asmeniškai nauji remiksai dažnai mažai vertės prideda prie esamo kūrinio. Sunku man sugalvoti pavyzdį, kai kito atlikėjo remiksas man praturtino originalų kūrinį. Dažniausiai domina tik to paties atlikėjo inicijuoti..
Geras klausimas. Mane tai privertė paklausyt originalių versijų. Galit mane vadint atsilupėle, paranoike ir dar kaip patinka, bet remiksai man visada bus „šiek tiek“ nebe atlikėjas (taikau visut visiems, nes miksas dažnai nuo originalo ŽIAURIAI skiriasi..