I sieną atsitrenkusi išdidi idėja krenta
Prakaite paskendusiam ryžtui jėgos senka
Monetų spindesy kažkam sąžinė pražuvo
Niekas nepakito rožiniams stiklams sudužus
Talentas vos gimęs jau pasmerktas numirti
Tikėjimas savim nieko vertas irgi
Ašarų užtvindytas protas nepaskendo
Atlaikius stiprų smūgį vėl keliasi savigarba
DĖK ant visko
DĖK Daug optimizmo
DĖK ant visko
DĖK Dėl bendro tikslo
DĖK dėl visų
DĖK Daug pastangų
DĖK ir dėl tų
Kuriems DĖT nėra jėgų

Mes ne iš dangaus mes iš čia iš Žemės
Nebūsime kažkuo būsim tas kas esame
Pyktis kontroliuojamas, bet jau neilgai
Mūsų ginklas balsas...

Jei atims sparnus arba užgesins mums dangų
Mes neišsigąsime juk būna šitaip kartais
Kūrėme ir kursime uždrausti nieks negali
Ir tiktai nutilsime jei šaltis mus sukaustys