Seni keliai ir pakelės žibintai,
Tamsūs namai ir liūdesys aplinkui toks prasmingas.
Taip, kaip sausas smėlis lyjant dingsta,
Nebenoriu išsižadėt senų laikų svajingų.

Kaip šiandieną, kaip dabar
Nebebus taip niekada
Ir atvirumas paskutinį kartą tikras...
Gal po metų, gal vėliau
Susitiksim, bet mieliau
Pasikalbėkime, kol dar neišėjome
Pasikalbėkime, kol dar neišėjome

Nepažinti keliai ir išsvajota laisvė,
Kiti namai ir ilgesys nelauktas stipriai belsis.
Taip, kaip ašara krintanti ant skruosto spindi,
Tikiu nepasislėps mūs širdyse prisiminimai...

Nebežinau kuo būt, kaip pasielgt teisingai -
Plačiai šypsotis ar apsiverkt jausmingai?