Labas, pas mus ir vėl ruduo, žvarbus rugsėjis
Smeigia ašara giliai, lyg pat minčių.
Viskas, kas linksmino, kas siautė ir žydėjo
Virto vien sapnais, o kaip gi tu...

Tau debesų daina, padangės mėlis,
Tau dideli sparnai šiltų žvaigždžių...
Tau amžinai žydės laukinės gėlės,
Jei mane girdi, pabelski tris kartus.

Labas, jau greit žiema už lango, jau Kalėdos
Ir Kūčių stalas, dieve, koks platus…
Rinksis šeima, draugai, ir štai visiems susėdus,
Tuščia viena kėdė, o kur gi tu...