Priedainis]
Kai sėkmė nuožmi stovi nuošali
aš tikiu tavim, sese - tu gali!
kai tavo kūnas rėkia - negali
Patikėk savim, sese - tu gali!

Kai senka jėgos, bet esi arti
aš tikiu tavim, broli - tu gali!
ir kai baimė prieš kovą kibi
Patikėk savim, broli - tu gali!

[1]
Taip, sėkmė dažnai mums žiuri pro pirštus
laikas sukasi nenaudai ir tampa kandus.
Ir toks sunkus - tikėjimas tikėt stebuklais
bet tu stiprus ir čia tikėjimas šaudo pabuklais!

Apmaudu, kai skestam nesėkmių rūke
bet tai palikim vakar, šiandien jau nauja diena.
Ir net kai skausmas kapoja smegenis ir širdį
tikri kovotojai - niekada nelaidos viltį!

Niekšybė išdidi su maskaradu,
bet stiprybė visada bus daugiau nei fasadu.
Ir sąmišio pilni, kai aplinkui viskas griūva,
bet šitam kune kažkas plaka, pulsuoja ir sruva.

Vis, vis po truputį savo tikslo link,
kai žiūrim tiesiai, kol visi kiti žiuri aplink.
Ir tebunie stabai stovės kaip įkasti,
gal but mes paprasti, bet aš žinau - ką tu gali!

[Priedainis]
Kai sėkmė nuožmi stovi nuošali
aš tikiu tavim, sese - tu gali!
kai tavo kūnas rėkia - negali
Patikėk savim, sese - tu gali!

kai senka jėgos, bet esi arti
aš tikiu tavim, broli - tu gali!
ir kai baimė prieš kovą kibi
Patikėk savim, broli - tu gali!

[2]
Nepalauži to, kuris iškėlęs galvą
jis kovoja, kol visi aplinkui tik ir kalba.
Išjuokia kvailiai, patys nebandę laimėt,
Nenugalėtas tas, kuris moka pralaimėt.

Netausodamas savęs per lietų ar speigą
Galvodamas tik apie kovą ir pergalės eigą.
Nebėra jėgų, bet yra dėl ko tai tęst,
kai nusisuko tie, kurie vėliau atsigręž.

Ir tik tolyn štampuotu punktyru,
Kol siela muša būgnais himno aukščiausiu kalibru.
Ir tebunie nelydės mūsų pergalės salvė,
Mes jau laimėjom, jei virš galvų mūsų trispalvė!


[Priedainis 2x]
Kai sėkmė nuožmi stovi nuošali
aš tikiu tavim, sese - tu gali!
kai tavo kūnas rėkia - negali
Patikėk savim, sese - tu gali!

kai senka jėgos, bet esi arti
aš tikiu tavim, broli - tu gali!
ir kai baimė prieš kovą kibi
Patikėk savim, broli - tu gali!