Kai diena užges,
Ateisi tu nakties taku.
Kas - tyla ar žodžiai – man vis vien,
Nes tu vėl šalia.

Ir vėl aš kelyje
Ieškau to, kas skirta man vienam.
Todėl vėl laiko nejutau,
Lauksiu tik tavęs.

Kai man kalbėt nelengva,
Aš niekada savų jausmų neslėpsiu,
Nes ir kaip tikiu –
Tu mano laimė,
Tu mano aistra,
Tu vedi mane...

Visą laiką kelyje
Ieškau to, kas skirta man vienam.
Todėl vėl laiko nejutau,
Kol atėjai...

Tu – mano mėlynas dangus,
Tu – tai, dėl ko aš gyvenu,
Tu – mano dangiška šviesa,
Tu – žvaigždė, kuria tikiu...


Bijau tavęs netekti,
Dienos šviesoj paslapties nėra.
Esu ant bedugnės krašto,
Lekiu aukštyn su tavim nakty...

Tu – mano mėlynas dangus,
Tu – tai, dėl ko aš gyvenu,
Tu – mano dangiška šviesa,
Tu – tai, dėl ko aš gyvenu...

Tu – mano mėlynas dangus,
Tu – tai, dėl ko aš gyvenu,
Tu – mano dangiška šviesa,
Tu – žvaigždė, kuria tikiu...