dvejojau iki pat galo,
kol rytas užšalo
ir liko tik pilka diena.
Miegojau, taip neramiai
lyg pasiklydęs,
bet tu mane suradai

Padėk man, suprasti geriau
ar myli mane jau,
po šitiek naktų.

Ugnis, kuri sušildytų bet ką
uždegtų jūras prieš save
tik sumirksėk.
Ugnis, kuri iš proto išves mane,
bet man patinka ta šiluma
tik sumirksėk.

Ar pameni kaip šalta buvo vakare,
kai sėdėjom lauke,
bet tai juk mūsų pradžia.

Ar kai miegojai ir negirdėjai,
kaip į kambarį aš įėjau,
o tu sapnavai už naktį tyliau,
bet laimės tau atnešiau, kad būtų šilčiau

Tai mūsų ugnis, kuri sušildytų bet ką
uždegtų jūras prieš save
tik sumirksėk.
Ugnis, kuri iš proto išves mane,
bet man patinka ta šiluma
tik sumirksėk.

Tai mūsų ugnis, kuri sušildytų bet ką
uždegtų jūras prieš save
tik sumirksėk.
Ugnis, kuri iš proto išves mane,
bet man patinka ta šiluma
tik sumirksėk.