(Hensley/Byron)
There I was on a July morning
Looking for love,
With the strength of a new day dawning
And the beautiful sun
At the sound of the first bird singing
I was leaving for home
With the storm and the night behind me
And a road of my own
With the day came the resolution
I'll be looking for you
La la la la...
I was looking for love in the strangest places
There wasn't a stone that I left unturned
I must have tried more than a thousand faces
But not one was aware of the fire that burned
In my heart, In my mind, In my soul
La la la la...
In my heart, In my mind, In my soul
La la la la... La la la la...
There I was on a July morning
Looking for love,
With the strength of a new day dawning
And the beautiful sun
At the sound of the first bird singing
I was leaving for home
With the storm and the night behind me
And a road of my own
With the day came the resolution
I'll be looking for you
La la la la...
Kas man klasikinę roko muziką išskiria iš šiuolaikinės, tai nemenkas rėmimasis į klasikinės muzikos elementus. Būtent tai man klasikinę roko muziką ir padaro patrauklesnę, net jei šiais laikais yra labai talentingų muzikantų ir labai talentingų grupių. Bet labai retas išdrįsta padaryti kažką tokio, kas yra šioje dainoje. Aš net nekalbu apie įstabaus grožio pagrindinę temą ir melodiją. Aš kalbu apie paskutines keturias dainos minutes, kuri iš esmės yra dvibalsė gitaros ir vargonų fuga. 21 a. muzikoje tokios konstrukcijos išskirtinai retos, net toje muzikoje, kurią mes pagal jos visas charakteristikas esame įpratę klasifikuoti kaip progresyvųjį roką.
Klasika!Deja,dabar jau nieks vargonais taip nebegroja....
Kalbant apie šiuolaikinius laikus - tikrai ne, nes niekas nebevysto progresyviojo roko, kuriame būtų vargonų partijos, ir tikriausiai kol kas to nebeturėsim. Ir jei taip ir kurtų, juk niekam nebeįdomu būtų, visi pavergti pop muzikos aistrų. Bet iš senųjų yra vargonininkų. Kad ir tas pats Hugh'as Banton'as (iš Van der Graaf Generator) puikiai ir aktyviai iki šiol groja, su grupe leidžia albumus, kur vargonų partijos nelieka nepastebėtos.
July Morning (grįžus į tema) išties yra graži. Progresyviosios muzikos grožis įsikūnijęs šioje dainoje, kuri yra tapusi pačia nerealiausia nerūdijančia klasika ir ji nenublanks per amžių amžius, kas ją dar atsimins. Tikras šedevras tiek instrumentine, tiek kūrybine prasme. Puiki. 10 balų
Klausimas net ne kas nubloškė, nes ir taip aišku kas, ir jau yra pabodę kalbėti apie tą patį. O klausimas yra kodėl neatsigauna ir ką reikėtų daryti kitaip pagal esamą situaciją. Tame esmė.
music'as 2010-ųjų standartais buvo nuostabus produktas ir nemokamas. Labiau pritarčiau edzkos minčiai, music'ą nubloškė pasikeitę vartotojų įpročiai, o ne kritusi turinio kokybė.
Tai, kas vienam šiukšlynas, kitam galbūt lobis. Stengiames bent palaikyti gyvą, o savaime nieko nesidaro. Bet, kad pasikeitė vartotojų įpročiai ir mados, tai tikrai.
2026 m. sausio 12 d. 19:37:52
Kas man klasikinę roko muziką išskiria iš šiuolaikinės, tai nemenkas rėmimasis į klasikinės muzikos elementus. Būtent tai man klasikinę roko muziką ir padaro patrauklesnę, net jei šiais laikais yra labai talentingų muzikantų ir labai talentingų grupių. Bet labai retas išdrįsta padaryti kažką tokio, kas yra šioje dainoje. Aš net nekalbu apie įstabaus grožio pagrindinę temą ir melodiją. Aš kalbu apie paskutines keturias dainos minutes, kuri iš esmės yra dvibalsė gitaros ir vargonų fuga. 21 a. muzikoje tokios konstrukcijos išskirtinai retos, net toje muzikoje, kurią mes pagal jos visas charakteristikas esame įpratę klasifikuoti kaip progresyvųjį roką.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. birželio 12 d. 23:42:33
Kalbant apie šiuolaikinius laikus - tikrai ne, nes niekas nebevysto progresyviojo roko, kuriame būtų vargonų partijos, ir tikriausiai kol kas to nebeturėsim. Ir jei taip ir kurtų, juk niekam nebeįdomu būtų, visi pavergti pop muzikos aistrų. Bet iš senųjų yra vargonininkų. Kad ir tas pats Hugh'as Banton'as (iš Van der Graaf Generator) puikiai ir aktyviai iki šiol groja, su grupe leidžia albumus, kur vargonų partijos nelieka nepastebėtos.
July Morning (grįžus į tema) išties yra graži. Progresyviosios muzikos grožis įsikūnijęs šioje dainoje, kuri yra tapusi pačia nerealiausia nerūdijančia klasika ir ji nenublanks per amžių amžius, kas ją dar atsimins. Tikras šedevras tiek instrumentine, tiek kūrybine prasme. Puiki. 10 balų
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2010 m. lapkričio 16 d. 18:52:20
____________________
Now they see what will be, blinded eyes do see
2010 m. rugpjūčio 9 d. 16:16:48
____________________
Screw you guys... I'm going home!
2009 m. spalio 26 d. 20:37:52
____________________
M.P.-M.T.
2009 m. gegužės 22 d. 13:50:38