Už tūkstančio dienų, vienatvės metų,
Už ilgesio kalnų - aš gyvenu
Tau saulė pateka, o mano saulė leidžias
Į rūko ūkanas, bet man širdy šviesu.
Ir jei žinočiau aš, kad myli - suglumčiau
Net nežinodamas, ar juoktis, ar pravirkt,
Tavęs nėra – tik tavo žodžiai
Pasieks mane ir manyje ištirps.
Mes negalėjom susitikt, bet susitikom.
Ir ne atstumas, laikas skiria mus
O man atrodė, vėju kvepia lūpos -
Ir negaliu įveikt savęs – uždraust užpūst (x4)